Apie LNIK

LNIK susikūrė 1991 m. lapkričio 22 d., Pasaulinio istorijos mokslų komiteto ( www.cish.org ) nariu tapo 1995 m. rugpjūčio 27 d. LNIK narius deleguoja istorijos mokslu užsiimančios institucijos. Jais buvo:

  • 1991.11.22 – 1995.02.17Alfonsas Eidintas (prezidentas), Antanas Tyla (viceprezidentas), Stasys Samalavičius (generalinis sekretorius), Vytautas Žalys (vicegenaralinis sekretorius), Algis KasperavičiusIngė LukšaitėVytautas MerkysMindaugas Tamošiūnas.
  • 1995.02.17 – 2004.04.15Egidijus Aleksandravičius (prezidentas), Vytautas Merkys (viceprezidentas), Arturas Mickevičius (generalinis sekretorius), Rimantas Miknys (vicegeneralinis sekretorius), Algis KasperavičiusIngė LukšaitėJuozas Skirius. Komiteto narys su patariamuoju balsu Antanas Tyla.
  • Nuo 2004.04.15 iki 2014.12.16: Habil. Dr. Alvydas Nikžentaitis (LII) (prezidentas), Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (VU)(viceprezidentas), Dr. Silvija Pociūtė (KU) (viceprezidentė),Dr. Rūstis Kamuntavičius (VDU) (generalinis sekretorius), Doc. Dr. Rita Trimonienė (ŠU) (iždininkė), Prof. Habil. Dr. Egidijus Aleksandravičius (VDU), Dr. Arvydas Anušauskas (LGGRTC), Doc. Dr. Aivas Ragauskas (LEU), Doc. Dr. Eugenijus Jovaiša (VPU), Doc. Dr. Jūratė Kiaupienė (LII), Dr. Darius Staliūnas (LII) , Doc. Dr. Nerijus Šepetys (VU) , Dr. Mindaugas Paknys (KFMI)
  • Nuo 2014.12.16 iki dabar : Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (VU) (prezidentas), Habil. Dr. Alvydas Nikžentaitis (LII), Dr. Silvija Pociūtė (KU)Dr. Marius Sirutavičius (VDU) (generalinis sekretorius), Prof. Dr. Rita Trimonienė (ŠU) Prof. Dr. Jonas Vaičenonis (VDU), Dr. Arvydas Anušauskas (LGGRTC), Prof. Dr. Aivas Ragauskas (LEU), Doc. Dr. Deimantas Karvelis (LEU), Dr. Rimantas Miknys (LII), Dr. Darius Staliūnas (LII) , Doc. Dr. Aurimas Švedas (VU) , Dr. Mindaugas Paknys (KFMI)

Nacionalinis Lietuvos istorikų komitetas atstovauja istorijos mokslo tyrimų srities profesionalams. Komitetas sudaromas autoritetingų, produktyviai dirbančių narių delegavimo nuo istorijos mokslo institucijų principu (vidinę delegavimo tvarką pasirenka kiekviena institucija pati). Lietuvoje šiuo metu veikia 8 istorijos mokslo tyrimus vykdančios institucijos: Lietuvos istorijos institutas; Vilniaus universitetas; Vilniaus pedagoginis universitetas; Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas; Šiaulių universitetas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Kiekviena šių institucijų deleguoja į Komitetą savo atstovus proporciniu principu: Lietuvos istorijos institutas – 3; Vilniaus universitetas – 2; Vilniaus pedagoginis universitetas – 2; Vytauto Didžiojo universitetas – 2; Klaipėdos universitetas – 1; Šiaulių universitetas – 1; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras – 1; Kultūros, filosofijos ir meno institutas – 1.  Iš 13-os  narių sudarytas Lietuvos istorikų nacionalinis komitetas išsirenka iš savo tarpo prezidentą, 2 viceprezidentus, generalinį sekretorių ir iždininką. Šios sudėties Komitetas veikia 5-rius metus. Institucijos pasilieka teisę atšaukti savo narį/narius (tvarką reglamentuoja Statutas). Komitetas turi teisę pašalinti narį/narius (tvarką reglamentuoja Statutas).

Pagrindiniai LNIK tikslai:

1) reprezentuoja Lietuvos istorijos mokslą pasaulyje (tam tikslui įgyvendinti Komitetas sukuria ir tvarko internetinę svetainę; skatina Lietuvos istorikus dalyvauti tarptautiniuose istorikų moksliniuose renginiuose);

2) ieško būdų ir formų istorikams mokslininkams dalyvauti viešajame Lietuvos valstybės gyvenime, bendradarbiauti su valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (pvz. Komiteto atstovas/atstovai dalyvauja sprendžiant istorijos mokslą liečiančias problemas, kai jas svarsto Lietuvos Mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos valstybinės institucijos);

3) Lietuvos istorikų mokslininkų bendrijoje diegia tarptautinius profesinės etikos standartus.

Internetinės svetainės kūrėjas ir administratorius Vytautas Kriaučiūnas. Informacija susisiekimui skiltyje Kontaktai.

Reklama